Skrydžiai į Bankoką

Bankokas (arba Krungtepas) – Tailando sostinė ir didžiausias miestas, kuriame gyvena maždaug 10 milijonų gyventojų (skirtingų šaltinių pateikiami duomenys svyruoja nuo maždaug 9 iki maždaug 15 milijonų). Dydžiu miestas stipriai išsiskiria iš kitų Tailando miestų – jame gyvena 17 kartų daugiau gyventojų nei antrame pagal dydį mieste Samut Prakane (388,9 tūkst. gyv.), o Bankoko priemiesčiuose net 44 kartus daugiau gyventojų nei antroje pagal dydį Udon Thanio aglomeracijoje (247,2 tūkst. gyventojų).
Tai pagrindinis šalies jūrų ir upių uostas, išsidėstęs prie Menam Čao Prajos upės žiočių, krovinių apyvarta apie 30 mln. tonų per metus. Yra tarptautinis oro uostas (Suvarnabhumi nuo 2006 m.; iki tol pagrindinis oro uostas buvo Don Muang). Išvystyta daug pramonės šakų: ryžių apdirbimas, medienos perdirbimas, popieriaus gamyba, lengvoji pramonė, cemento gamyba, naftos apdirbimas, chemijos pramonė, mašinų gamyba ir metalo apdirbimas. Klesti menų amatai. Yra keli universitetai.
Yra karališkųjų rūmų kompleksas Čakri (Mahaprasatas, XVIII-XX a.), daug šventyklų: Po (arba Četuponas, XIX a.), Radžabopitas (XIX a. vid.), Benčamabopitas (1900 m.) ir kitos.

Valstybė:    Tailandas
Plotas:     1 568 km²

Įdomūs faktai apie Tailando sostinę:

• Bankokas garsėja kaip miestas, turintis ilgiausią pavadinimą pasaulyje. Oficialus miesto vardas: Krung Thep Maha Nakhon Amon Rattanakosin Mahinthara Yuthaya Maha Dilok Phop Noppharat Ratchathani Burirom Udom Ratchaniwet Maha Sathan Amon Phiman Awatan Sathit Sakka Thattiya Witsanu Kam Prasit, pavadinimas kilęs iš sanskrito ir pali kalbų (turinčių labai daug bendro ir su lietuvių kalba) ir pažodiui reiškia „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano ("visa kuriančio" Dievo) pastatytas“. 

• Tai turtuolių miestas – 95 % Tailando milijonierių gyvena Bankoke;

• Visos šventyklos pavaizduotos ant Tailando monetų yra Bankoke;

• Bankoke galioja kelios neįprastos taisyklės, kurias pažeidus, galima atsidurti net kalėjime. Čia draudžiama į viešumą išeiti be apatinių arba važiuojant transporto priemone apnuoginti krūtinę. Taip pat geruoju nesibaigs, jei užminsite ant Tailando monetų (ant jų pavaizduotas Tailando karalius) ir atminkite, jog draudžiama durijų panaudoti kaip ginklą!

• Energetinio gėrimo Red Bull kilmės miestas yra Bankokas;

• Tai pats karčiausias miestas! Vidutinė oro temperatūra dieną būna 28° C, o kovo – gegužės mėnesiais termometrų stulpeliai pakyla virš 34°C;

• Bankoke galite rasti trečiosios lyties (transeksualų) tualetų;

• Bankokiečiai labai myli savo karalių, todėl gatvėse dažnai išvysite kabančių jo atvaizdų, o prieš prasidedant filmui kino teatre, vaidinimui arba kultūriniam renginiui, užgrojamas karališkasis himnas, kurio metu, parodydami pagarbą, visi privalo atsistoti. Griežtai draudžiama viešai iš karaliaus juoktis arba blogai apie jį kalbėti.

Verta aplankyti ir pamatyti:

• Karališkieji rūmai ir Wat Prakaew (angl. The Grand Palace & Wat Prakaew) – pastatyti 1782 metais, rūmai 150 metų buvo ne tik karališkoji rezidencija, tačiau ir visos vyriausybės vieta. Nors Tailando karaliai rūmuose nebegyvena nuo pat XXa., rūmų kompleksas išliko visos Tajų Karalystės jėgos ir dvasingumo simboliu. Pagrindinė komplekso šventykla – Wat Prakaew arba kitaip – Smaragdinio Budos Šventykla - pati svarbiausia šventykla Tailande, esanti pačiame istoriniame Tailando centre. Šventykoje yra smaragdinės spalvos statula, kurios kilmė apgaubta legendų, viena iš jų teigia, jog ši statulėlė, esanti maždaug 66 centimetrų aukščio ir 42 centimetrų pločio, atkeliavo iš Indijos 43 m.pr.Kr. Buda vaizduojama meditavimo pozoje, o prie jos prisiartinti gali tik Tailando karalius. Tris kartus per metus vyksta ceremonijos, kurių metu, pakeičiami Budos sezoniniai apdarai: vasaros, žiemos ir lietaus sezono metu. Svarbųjį ritualą, kurį tiesiogiai išvysti gali tik nedaugelis, atlieka Tailando karalius.

Bilieto kaina – 500 THB (12,50 €).

• Wat Arun šventykla – tajų kalba šventyklos pavadinimas reiškia „Aušros šventykla“. Tai viena unikaliausių Bankoko šventyklų, išsiskirianti dizainu, kuris visiškai kitoks nei daugumos Bankoko šventyklų. Wat Arun sudaro margos smailės it piramidės, stūgsančios greta upės. Pagrindinė smailė yra 80 metrų aukščio – aukščiausia visame Tailande. Sakoma, jog pagrindinis Budos atvaizdas buvo sukurtas paties karaliaus Ramos II-ojo, valdžiusio nuo 1809 iki 1824 metų.

Bilieto kaina – 50 THB (1,30 €).

• Wat Pho šventykla – pati didžiausia ir seniausia šventykla Tailande, įkurta XVIa., kitaip vadinama „Atsilošusios Budos šventykla“ (angl. Temple of the Reclining Buddha). Wat Pho puikiai žinoma ir garsi dėl gulinčios Budos statulos, kuri sukurta Ramos III-ojo, 1832 metais. Atsilošusios Budos atvaizdas simbolizuoja Budos nušvitimą (įėjimą į nirvanos būseną) ir visų reinkarnacijų pabaigą. Statula yra 15 metrų aukščio ir 46 metrų ilgio, jos pėdos yra 5 metrų ilgio, subtiliai dekoruotos perlamutrinėmis iliustracijomis, nurodančiomis Budos „laksanas“ (charakteristikas). Vaizduojami 108 veiksmai bei simboliai padėję identifikuoti Budą. Tai ilgiausia Budos statula Tailande.

Bilieto kaina – 100 THB (2,50 €).

• Kinų rajonas (angl. Chinatown) – Bankoko kinų rajonas įkurtas tuo pačiu metu, kaip ir pati Tailando sostinė. Tai yra populiarus turistinis traukos centras ir tikrų gurmanų maisto rojus, kurie čia suguža nusileidus saulei, jog galėtų tyrinėti šios gyvybingos gatvės kulinarijos meną. Dieną čia gyvenimas toks pats judrus bei energingas. 1 kilometro spinduliu prekybinis rajonas dienos metu siūlo svečiams ko tik širdis geidžia, tačiau labiausiai šią vietovę garsina daugybė aukso dirbinių parduotuvių, kurios išsibarsčiusios viso rajono gatvelėse bei alėjose. Vietinių labiausiai pamėgtos – Nakom Kasem parduotuvė ir Sampeng komercinė gatvelė, kuriose žmonės pardavinėja viską – nuo plaukų šukučių iki virtuvės reikmenų. Taip pat čia yra net kelios šventyklos: Wat Traimit – mažoje, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neišsiskiriančioje šventykloje yra didžiausia auksinė Budos statula, sverianti daugiau nei 5 tonas; Wat Mangkon Kamalawat - kinų vadinama Wat Leng Nui Yee. Ši šventykla yra specialių progų bei renginių centras, kurioje švenčiamos Kinų naujųjų metų šventė bei vegetarų festivalis; Wat Kanikaphon – šventykla, garsėjanti tuo, jog buvo įkurta XIXa. viešnamio savininkės, norėjusios išpirkti savo praeities klaidas; Li Thi Miew – viena iš atviririausių ir labiausiai prieinamų šventyklų, Kinų rajone. Vietovę labai patogu apkeliauti pėstute, o palankiausias metas čia užsukti – Kinų naujųjų metų festivalio metu, kuomet gatvės spinduliuoja šventišką nuotaiką.

• Khao San kelias – tai keliautojų (kitaip vadinamų „backpacker‘ių“) centras, išsidriekęs 1 kilometro ruožu. Tai vieta, kurioje stebina nesuskaičiuojama daugybė pigių nakvynės namų (hostelių), vidutinės klasės viešbučių, interneto kavinių, stilingų barų bei klubų, restoranų, masažo salonų, kelionės agentų, knygynų, kioskelių, tatuiruočių salonų ir kt. Vieta labai pamėgta vietinio jaunimo, menininkų bei taip vadinamų „hipster‘ių“.

• Džimo Tompsono namas (angl. Jim Thompson House) – tai verslininko Džimo Tompsono, laikomo šilko karaliumi, namas. Verslininkas buvo garsios įmonės „Jim Thompson Thai Silk Company“ įkūrėjas. Džimas Tompsonas buvo apdovanotas Baltojo dramblio ordinu (angl. the Order of the White Elephant), kuris buvo įteikiamas tik išskirtinai nusipelniusiems užsieniečiams Tailande, o Tompsono sėkmės istorija tapo viena populiariausia pokarine legenda Tailande. 1967 metais, Džimas Tompsonas su draugais atostogavo Kamerono aukštumose, Malaizijoje. Vieną dieną verslininkas išėjo ir nebesugrįžo. Taip jo paslaptingas dingimas virto legenda. Šiame muziejuje dabar eksponuojama kolekcija objektų, iš 1950 – 1960 metų Džimo Tompsono ekspedicijų.

Bilieto kaina:
Suaugusiems – 150 THB (3,80 €);
Studentams (iki 22 metų) – 100 THB (2,50 €).

• Lumpini parkas (angl. Lumphini Park) – parkas pavadintas Budos gimimo vietos Nepale garbei. Tai geriausia vieta, norintiems nors trumpam pabėgti nuo miesto šurmulio bei pasilepinti ramybe, gamtos apsuptyje. Pavėsingi takai, didelis dirbtinis ežeras bei prižiūrima žaliuojanti pieva, trumpam leidžia pamiršti greitą miesto ritmą bei gigantiškus dangoraižius. Įsimylėjeliai gali išbandyti vandens dviračius, vaikai gali žaisti žaidimų aikštelėje arba stebėti parke iškilmingai vaikščiojančius varanus (driežus). Geriausias metas aplankyti parką yra iki 7 valandos ryto, kuomet oras yra labai gaivus ir būreliai žmonių praktikuoja taiči. Vakarais, parke vyksta įvairūs užsiėmimai bei mankštos.

• Plūduriuojantys turgeliai (angl. Floating Market) – nuo seno upės buvo pagrindinis keliavimo būdas Tailande. Pakilus saulei per jaunatį arba pilnatį, ūkininkai prikraudavo savo laivelius gėrybėmis ir plaukdavo prekiauti bei mainytis su kitų miestų ūkininkais. Sakoma, jog tailandiečiai pirmiau išmokdavo irkluoti laivą, o tik tada vaikščioti. Taigi plūduriuojantys turgeliai buvo tam tikras gyvenimo būdas, sutelktas ties vandens keliais. Šiais laikais turgeliai yra išsidėstę ties upės arba kanalo šonais, todėl plaukiant laiveliu, galima nusipirkti įvairių tailandietikų gėrybių: sunokusių bananų, saldžių it medus obuolių, kokosų pieno, šviežių daržovių, tradicinių prieskonių, OTOP produktų ir tradicinių tailandietiškų patiekalų bei desertų.

• Bankoko muziejus (angl. Bankokian Museum) – tai nėra labai populiari turistinė vieta, tačiau pagrindinis muziejaus žavesys yra malonumas šio mažo, laike sustingusio brangakmenio atradimas. Iš tikrųjų, Bankoko muziejus kartais vadinamas liaudies muziejumi, kurį sudaro du išvaizdūs mediniai namai, išsaugoti lygiai tokie patys, kokie jie buvo praėjusiame amžiuje. Šiame muziejuje atskleidžiama dažnai nepastebima Bankoko istorinė pusė.

Įėjimas yra nemokamas, tačiau norintys parodyti padėką, atsidėkodami gali šiek tiek paaukoti.