Skrydžiai į Norvegiją

Šalys ir kryptys / Skrydžiai į Norvegija

Norvegija (norv. Norge/Noreg), oficialiai Norvegijos karalystė (norv. Kongeriket Norge/Noreg) – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Valstybei priklauso arba ji administruoja Svalbardą, Lokių salą, Jan Majeną, Buvę, Petro I salą ir Karalienės Modos Žemę. Europinė šalies dalis ribojasi su Švedija - 1 619 km ilgio , Suomija - 727 km bei Rusija - 196 km, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Šalies krantus skalauja Barenso, Šiaurės, Norvegų jūros. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.  Norvegijai priklauso apie 150 000 salų, kurios sudaro ir salynus. Iš jų labiausiai žinomi salynai yra Lofotenas ir Vesterolenas.

Valstybinė kalba - norvegų Bokmål ir Nynorsk. Sostinė - Oslas. Didžiausias miestas - Oslas.

Klimatas. Skandinavijos kalnai dalija šalies klimatą į vakarinėse pakrantėse dominuojanti humidinį ir rytuose dominuojantį kontinentinį klimatą. Norvegijos vakarų pakrantė, neskaitant savo padėties šiaurėje, pasižymi švelniu ir drėgnu klimatu. Tai lemia Šiaurės Atlanto srovė, kuri neša šilumą iš pietų. Dėl to pakrantės dažniausiai ištisus metus nėra padengtos ledu. Susikondensavęs jūros vanduo (krituliai) iškrenta vakarinėje kalnyno pusėje. Dėl to Bergenas yra vienas Europos miestų, kuriame iškrenta daugiausiai kritulių.

Verta aplankyti ir pamatyti:

• Šiaurės pašvaistė (angl. Northern Lights) – arba kitaip aurora borealis - susidaro virš Šiaurės ašigalio, kai energijos pilnos Saulės vėjo dalelės susiduria su Žemės atmosfera. Kadaise vikingai manė, jog tai – negyvų mergelių atspindžiai. Neretai šis fenomenas būdavo traktuojamas, kaip kerštinga jėga. Senovės laikais žmonės ypač bijojo šiaurės pašvaistės, šio reiškinio metu, tėvai netgi neleisdavo vaikų žaisti į lauką, kadangi manė, jog nepaprastos šviesos juos pražūdys. Dabar – tai vienas įspūdingiausių reiškinių pasaulyje. Geriausia šį fenomeną stebėti šiaurinėje Norvegijoje – Lofotene arba Trumsėje.

• Lofotenas (angl. Lofoten Islands) – Norvegijos salynas ir tradicinis rajonas Nordlando apskrityje. Neretai vadinamas rojumi Žemėje, kur išvystami stebuklingiausi vaizdingosios Norvegijos kraštovaizdžiai ir fenomenai. Rekomenduojama aplankyti „Magiškas ledas“ (angl. Magic Ice) – 500 m2 namas, kuriame eksponuojamos ledo skultūros, vaizduojančios Lofoteno gyvenimą, taip pat lankytojai pavaišinami gėrimu, įpiltu į ledo taurę; Lofotro vikingų muziejų (angl. Lofotr Viking Museum) – rekonstruotas ispūdingas, vikingų laikų, vado namelis, kuris stovi gretimais orginaliosios vietos.

• Trumsė (angl. Tromsø) – modernus ir didžiausias miestas šiaurės Norvegijoje, kur kultūra su gamta eina koja kojon. Miestas įsikūręs maždaug 350 km. nuo šiaurės poliarinio rato. Tai popoliariausia vieta, į kurią žmonės atvyksta pamatyti šiaurės pašvaistės - geriausiai šis fenomenas matomas rugsėjo – kovo mėnesiais. Trumsėje rengiami festivaliai, tokie kaip tarptautinis kino festivalis ir šiaurės pašvaistės festivalis, kasmet pritraukiantys tūkstančius turistų iš viso pasaulio. Taip pat verta apsilankyti Trumsės miesto botanikos parke (angl. Arctic-Alpine Botanic Garden) ir Polare akvariume, kuriame rodomi filmai: „In the Land of the Northern Lights“ ir „Spitsbergen - Arctic Wildeness“, galima išvysti Špicbergeno jūrų liūtus. 

• Prekestulenas (angl. Pulpit Rock) – išvertus iš norvegų kalbos žodį „Preikestolen“, reikštų „sakyklos uola“. Populiariausias Norvegijos paminklas, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužianti panorama į Lysefjordą, Kjegaro masyvą ir aplinkinius kalnus. 

• Olesiundas (angl. Ålesund) – Norvegijos miestas ant vandens. Pasak National Geographic, Olesiundas galėtų būti šiuolaikinės pasakos fonas. Čia galima kopinėti ir čiuožinėti kalnuose, grožėtis unikalia miesto art nouveu architektūra, tyrinėti fjordus arba ramiai, atsipalaidavus grožėtis nepakartojamais vaizdais. Rekomenduojama aplankyti Olesiundo akvariumą, miesto parką ir Aksla apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria panoraminiai viso salyno, miesto centro ir Sunnmørsalpane kalnyno vaizdai.

• Fjordai – gamtos sukurtas menas puošiantis Norvegijos šalį. Fjordai susidaro, kai atsitraukdami ledynai, palieka U formos slėnį, stačiais šlaitais, kurį vėiau užlieja vanduo. Populiariausi Norvegijos fjordai: Sognės fjordas (angl. Sognefjord) - didžiausias (203 km.) ir giliausias (giliausias taškas – 1308 metrai) Norvegijoje ir antras pagal dydį pasaulyje. Sakoma, jog tai yra pati gražiausia vieta pasaulyje. Fjordą galima apiplaukti arba apkeliauti traukiniu; Nerėjaus fjordas (angl. Nærøyfjord) – siauras ir įspūdingas fjordas, apsuptas stačių kalnų, kurių viršūnes it kepurėlės dengia baltas sniegas. Vietovę puošia iš kalnų šlaitų trykštantys kriokliai ir vaizdingi kaimeliai; Geirangerio fjordas (angl. Geirangerfjord) – tai 15 kilometrų ilgio Sturo fjordo atšaka, įsiterpusi į žemyną. Laikomas vienu vaizdingiausiu Norvegijos fjordų. Kalnų šlaitus puošia kriokliai, iš kurių žinomiausi – Septynių seserų krioklys (angl. Seven Sisters Waterfall) ir „The Suitor“ krioklys. Pakrantes puošia apleisti ūkiai, kai kurie yra atnaujinti ir įkvėpti gyvybės.

• Kriokliai – 10 iš 30 pasaulio aukščiausių krioklių yra Norvegijoje. Geriausias krioklių lankymo ir stebėjimo laikas yra gegužės – birželio mėnesiais, kuomet kalnų sniegas tirpsta ir padidėja vandens lygis. Patys garsiausi Norvegijoje esantys kriokliai: Septynių seserų krioklys (angl. Seven Sisters Waterfall) – septynios kaskados trykštančios iš maždaug 410 metrų aukščio, ilgiausias nenutrūkstamas srautas – 250 metrų. Legenda byloja, jog septynios sesetys yra netekėjusios,o kitoje pusėje esantis „The Suitor“ krioklys jas mergina iš tolo; Vøringfossen krioklys (angl. Vøringfossen Waterfall) – vienas žinomiausių Norvegijos krioklių, kurio aukštis – 182 metrai, o nenutrūkstamas srautas – 163 metrai. Pats nuostabiausias vaizdas, kai vanduo ir saulė sukuria vaivorykštę žemiau krioklio viršūnės.

• Nacionaliniai parkai – natūralios gamtos sukurti muziejai Norvegijos krašte. Daugelis keliauja į šią Skandinavijos šalį norėdami išvysti impozantiškus nacionalinius parkus, vietomis padengtus ledu, vietomis stebinančius marga flora ir fauna. Vieni žavingiausių Norvegijos nacionalinių parkų: Folgefonna nacionalinis parkas (angl. Folgefonna National Park) – trečia pagal dydį Norvegijos vieta padengta ledu (214 km2). Galima grožėtis krintančiu ledu, turkio spalvos ežerais, skaidriomis lyg krištolas upėmis, kopti slėniais ir iš aukščiausių taškų žvelgti į beribio grožio fjordus. Iš arčiau galima pamatyti dar neregėtą, savitą floros simfoniją ir atrasti neregėtą paukščių pasaulį; Hardangervidos nacionalinis parkas (angl. Hardangervidda National Park) – didžiausias nacionalinis parkas Norvegijoje. Čia gyvena didžiausi šiauriniai elniai pasaulyje. Vietovėje rasta daugiau nei keli šimtai klajoklių gyvenviečių, kurios siekia akmens amžių; Jotunheimen nacionalins parkas (angl. Jotunheimen National Park) – pats populiariausias Norvegijos nacionalinis parkas. Vietovė kuo puikiausiai tinka kalnų slidininkams, kopinėtojams, dviratininkams, kurie mėgaujasi nesudrumstos gamtos teikiamomis pramogomis ir gryno oro doze; Rondanes nacionalinis parkas (angl. Rondane National Park) – laikomas seniausiu nacionaliniu parku Norvegijoje, kuris įkurtas 1962 metais, o teritorija užima 1 000 km2. Ramus ir didingas nacionalinis parkas puikiausiai tinka norintiems pažinti šiaurinės Norvegijos kalnus ir aukštumas. Tinkamiausi būdai, norint visapusiškai pažinti šio parko teikiamus nekasdienius potyrius – kopinėjimas kalnais, žygiai dviračiais, raftingas, jodinėjimas arkliais bei žygiai baidarėmis; Langsua nacionalinis parkas (angl. Langsua National Park) – jauniausias Norvegijos nacionalinis parkas, įkurtas 2011 metais. Parkas siūlo unikalų neaukštų kalnų kraštovaizdį, ekstensyvias pelkes. Pakraščiuose galima išvysti kalnų ganyklas bei ganomus gyvūlius.

• Sognejfellet kelias (angl. Sognejfellet Road) – arba kitaip - „55 kelias“ – turistinis maršrutas, tarp Lomo ir Lusterio miestelių. Tarsi gyvatė išsiraizgęs aplink Jotunheimeno nacionalinį parką. Be jokios abejonės, jog tai vienas įspūdingiausių Norvegijos turistinių maršrutų. Nutiestas 1939 metais bedarbių jaunuolių, šis maršrutas pakyla į 1434 metrų aukštį ir yra laikomas vienu aukščiausių kalnų keliu šiaurinėje Europoje.

• Hedalo medinė bažnyčia (angl. Heddal Stave Church) – aukščiausia ir viena gražiausių iš 28 Norvegijos medinių bažnyčių, perkelta čia tarsi iš pasakų pasaulio. Pastatyta maždaug 1200 metais ir vis dar veikianti. Sienas puošia 1668 metų rožių piešiniai, o sienose išraižytos runos. Taip pat akį traukia žavingas vyskupo sostas, datuojamas XVIIa., išlikęs viduramžių smilkytuvas.

Skrydžiai. Norvegijoja užima pirmą vietą Europoje, dėl didžiausio reisų skaičiaus. Šioje šalyje yra virš 50 oro uostų ir nereikia nustebti, jeigu skrydis į norimą vietovę nebus tiesioginis ir reikės keliauti su vienu ar keliais persėdimais. Beveik visuose didžiuosiuose miestuose yra oro uostai, tačiau dauguma siūlo vietinius skrydžius. Pagrindiniai tarptautiniai oro uostai yra Osle, Bergene, Stavangeryje, Trumsėje, Trondheime, Olesiunde, Haugesiunde ir Sanderfjorde.

Norvegijos virtuvė. Norvegai labai daug naujovių perėmė iš kitų tautų, galima rasti detalių iš Danijos, Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos virtuvių, tačiau labiausiai vertinami vis tik senolių, iš kartos į kartą perduodami receptai. Dažniausiai valgomi šalti patiekalai ir tradiciškai, šiltas maistas valgomas tik kartą per dieną – per pietus. Kulinarijos pagrindą sudaro žuvų, paukštienos, briedienos, avienos ir pieno bei grūdinių produktų ingridientai. Čia įprasta derinti žuvis, jūros gėrybes kartu su mėsa. Populiariausias gėrimas Norvegijoje – pienas.
Pats populiariausias ingridientas norvegų virtuvėje – žuvis, kuri gali būti patiekiama rūkyta, kepta, troškinta, sūdyta, džiovinta arba tiesiog išmirkyta riebaluose. Norvegai net pusryčiams valgo žuvies patiekalus, pavyzdžiui rūkytą lašišą, ikrus arba omletą su lašiša. Iš tiesų, be žuvies norvegai neapsieina.

Tradiciniai patiekalai, kuriuos verta paragauti:
„Lutefisk“ – garuose virta žuvis, kuri dar kelias dienas būna mirkoma šarminiame vandenyje, todėl įgauna drebučių pavidalą. Dažniausiai patiekiama kartu su bulvėmis.
„Rommegrøt“ - košė, gaminama iš natūralios grietinės, pieno, miltų, sviesto ir druskos.
„Kjøttkaker“ – jautienos kukuliai, patiekiami kartu su padažu, žirneliais arba pupelėmis ir virtomis bulvėmis.
„Brunost“ - karamelizuotas išrūgų sūris. Valgomas kartu su duona arba skrebučiais.
„Multekrem“ – tradicinis norvegų desertas, gaminamas iš tekšių (primena geltonąsias avietes) ir plaktos grietinėlės.
„Aquavit“ – spirituotas gėrimas, kuris gaminamas bulvių pagrindu, pagardinamas įvairiomis žolelėmis, tokiomis kaip kmynai, krapai, anyžiai, pankoliai arba kalendra.

 

Pigūs skrydžiai į Norvegiją