Skrydžiai į Berlyną

Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Berlynas taip pat yra viena iš Vokietijos žemių (Bundesland). Tai antrasis pagal dydį miestas Europos Sąjungoje (po Londono).

Istoriškai Berlynas buvo vokiečių valstybių, Prūsijos, Vokietijos imperijos ir Rytų Vokietijos sostinė. Po Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos suvienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.

Kelionių ekspertų patarimai. Kodėl vykti į Berlyną? Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Miestas yra svarbus transporto mazgas ir vienas lankomiausiu miestų Europoje. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio. Berlyno istorija, naktinis gyvenimas, įvairi architektūra yra miesto įžymybės. Po Londono, Paryžiaus ir Romos, Berlynas yra mėgstamiausias turistų lankomas miestas Europoje. Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų ir Italijos. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas. Kada keliauti į Berlyną? Visais metų laikais, bet populiariausi mėnesiai yra liepa-rugpjūtis. Tai metas, kuomet miesto gatvės prisipildo žmonių, ir ne vien dėl to, kad šilta, bet ir dėl gausybės gatvėse vykstančių renginių. Kita: Pasikelkite į Berlyno televizijos bokštą ir apžvelkite Berlyną iš paukščio skrydžio 360 laipsnių kampu. Mieste daugiau nei 4600 restoranų, kuriuose galima paragauti ne tik tradicinių patiekalų, bet ir kitų virtuvių patiekalų. Paragaukite autobusiukuose prekiaujamu ir berlyniečių mėgstamu greitu patiekalu – dešrelėmis su kario padažu (vok. currywurst).

Verta aplankyti ir pamatyti:

• Brandenburgo vartai (angl. Brandenburg Gate) – Vienas iš Berlyno simbolių, kadaise buvę miesto vartai. 1791 metais Karlo Gothardo Langhanso pastatyti vartai, buvo įkvėpti Atėnų akropolio ir tapo pirmuoju klasicizmo paminklu Vokietijoje. Šaltojo karo metu, vartai buvo Vokietijos padalijimo simboliu, o nuo 1989 metų tapo Vokietijos susivienijimo simboliu, nes būtent šioje vietoje rytų ir vakarų vokiečiai džiaugėsi ir visi kartu šventė Berlyno sienos nugriovimą.

• Reichstagas (angl. Reichstag) – Vokietijos pralamento rūmai, pastatyti 1894 metais. Pastatą buvo mėginama sugriauti ne kartą – jis buvo padegtas, bomborduojamas ir galiausiai vėl rekonstruotas. Šį Vokietijos vyriausybės pastatą rekonstravo seras Normanas Fosteris. Pagrindinis šio pastato elementas – kupolas, vadinamas „šviesos skulporiumi“, dieną jis sugeria iš išorės sklindančius saulės spindulius ir judinamųjų veidrodžių pagalba nukreipia juos į rūmų vidų, taip aprūpindamas rūmus apšvietimu.
Norint patekti į apžvalgos aikštelę, būtina registracija.

• Berlyno siena (angl. Berlin Wall) - pastatyta 1961 m. rugpjūčio 13 d. ir padalinusi Berlyną į dvi dalis: Rytų Berlyną ir Vakarų Berlyną. Nugriauta Michailui Gorbačiovui pradėjus liberalizacijos politiką, 1989 m. lapkričio 9 d. Sienos dalys buvo panaudotos tiesiant kelius, parduotos aukcionuose arba atiduotos muziejams. Iš kadaise 156 kilometrų ilgio neutrūkstamo betono ruožo, ilgiausias išlikęs fragmentas yra 1,3 kilometro ilgio struktūra Mühlenstrasse mieste. Sieną puošia daugiau nei šimtas įvairių piešinių (garsiausias – „Bučinys“ – vaizduojantis besibučiuojančius buvusios Rytų Vokietijos lyderį Erichą Honeckerį ir tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Leonidą Brežnevą) bei įvairūs tekstai.

• Muziejų sala (angl. Museum Island) – muziejinis kompleksas, įsikūręs Šprė upės saloje, kurį sudaro 5 muziejai, pastatyti 1824 – 1930 metų laikotarpyje. Kompleksą sudaro: Pergamono muziejus (angl. Pergamon Museum) – lankomiausias muziejus Berlyne. Ekspoziciją sudaro klasikinės senovinės skulptūros ir monumentalioji architektūra iš Graikijos, Romos, Babilono bei Vidurio Rytų regiono, įskaitant Ištarės vartus iš Babilono, Romos turgaus vartai bei Pergamono altorius; Bodės muziejus (vok. Bode Museum) - eksponuojamos skulptūros bei meniniai darbai, daugiausiai iš Bizantijos imperijos laikų ir numizmatikos kolekcijos; Naujasis muziejus (vok. Neues Museum) – dažnai vadinamas Egipto muziejumi, kadangi didžiausią ekspozicijos dalį sudaro senovės Egipto artefaktai, tame tarpe ir garsusis Nefertitės biustas, sarkofagai, laidojimo indai, papirusų kolekcija bei kt.; Senoji nacionalinė galerija (vok. Alte Nationalgalerie) – sukurta vokiečių architekto Frydricho Augusto Štiulerio, kuris pastatą sukūrė įkvėptas Atėnų akropolio. Muziejuje eksponuojami XIXa. klasicizmo, romantizmo, biedermeier, impresionizmo bei moderniojo stiliaus meno kūriniai; Senasis muziejus (vok. Altes Museum) – pirmasis muziejus Prūsijoje, įkurtas 1830 metais, architekto Karlo Frydricho Šinkelio. Pastato prieangį puošia portikas, o vidų – rotonda bei kupolas. Po ekstensyvių renovacijų, dabar muziejuje saugomi pagrindinė miesto senovės meno kūrinių ir skultūrų kolekcija bei aukso lobynas.

• Podsdamo aikštė (angl. Potsdam Square) – smarkiai nukentėjusi karo metais, aikštė ilgą laiką buvo tiesiog dikynė, 1990-aisiais tapusi didžiausiu Europoje rekonstrukcijos projektu. Dabar tai šiuolaikiškas rajonas, kurį puošia modernūs biurų pastatai, prekybos centrai, viešbučiai, kurie buvo projektojuomi garsiausių architektų, tokių kaip Renzo Piano ir Helmut Jahn. Ryškiausia vieta – Sony centras. Potsdamo aikštės kino salėse kasmet vyksta žymusis Berlyno kino festivalis.

• Holokausto memorialas (angl. Holocaust Memorial) – trimatis paminklas, sukurtas 2005 metais, amerikiečių architekto Piterio Eisenmano ir užimantis 19 tūkst. kvadratinių metrų. Tai, iš esmės, betono stačiakampių, primenančių sarkofagus, parkas, sudarytas iš 2711 įvairių dydžių ir kampų dirbtinio akmens figūrų. Po juo įsikūręs muziejus, kuriame saugomas orginalus Holokausto aukų sąrašas.

• Šarlotenbergo rūmai (angl. Charlottenburg Palace) – didngi rūmai, pastatyti 1965 metais Frydricho III, kuriuos paskyrė savo žmonai Sofijai Šarlotei. Ilgainiui rūmai tapo muziejumi, suteikiančiu galimybę nusikelti laiku į praeitį ir pajusti XVIII – XIX a. Vokietijos valdovų gyvenimo dvasią. Priešais rūmus esančiame parkelyje, galima pasigrožėti žavingu fontanu bei vandens telkiniu, gėlių ir medžių simfonija.

• Berlyno katedra (angl. Berlin Cathedral) – pompastiška bei didinga itališko renesanso stiliaus bažnyčia, pastatyta 1905 metais, Muziejų saloje. Tai pamaldų vieta, muziejus bei koncertų salė. Katedros vidus paauksuotas, įrengtas marmurinio onikso altorius, Sauer įmantrūs vargonai, turintys 7269 vamzdžius bei puošnūs karališki sarkofagai. Viduje įrengta galerija, kurioje galima grožėtis miesto panoraminiais vaizdais.

• Pfaueninsel pilis (angl. Pfaueninsel Castle) – balta, tarsi iš pasakų pasaulio perkelta pilis, vietinių vaidinama „marmurine pilimi“. Pastatyta 1794 - 1797 metais, Frydricho Vilhelmo II. Tarnavusi kaip karaliaus vasaros rezidencija, kurioje valdovas lankėsi kartu su savo meiluže Vilhelmina Enke.

• Friedrichshain parkas (angl. Friedrichshain Park) – seniausias viešasis parkas Berlyne. Vieta, alsuojant rafinuotumu, jau daugiau nei 160 metų džiugina lankytojus iš viso pasaulio. Ypač vasaros sezonu, kai parkas tampa pagrindiniu magnetu įvairaus amžiaus asmenims, kaip žaidimų, poilsio bei „piknikų“ vieta.

Viešasis transportas. Berlyno viešojo transporto sistema puikiai išvystyta. Susisiekimas patogus, greitas bei punktualus. Įsigijus galiojantį bilietą, keleiviai gali naudotis visu viešuoju transportu Berlyne: traukiniu, metro, autobusu, tramvajumi bei keltu. Kainos priklauso nuo zonų, tarp kurių keliausite bei norimo bilieto galiojimo. Bilietų rūšys ir kainos:

Vienkartinis bilietas puikiausiai tinka asmenims keliaujantiems rečiau, galioja dvi valandas ir tik viena kryptimi, tačiau per dvi valandas galėsite keisti transporto priemones, tiek kiek norėsite kartų. Jeigu norėsite vykti priešinga kryptimi, privaloma įsigyti naują bilietą. Tarifai:
AB zonų – 2,70 €; su nuolaida – 1,70 €;
BC zonų – 3,00 €; su nuolaida – 2,10 €;
ABC zonų – 3,30 €; su nuolaida – 2,40 €.

Trumpo maršruto bilietas puikiausiai tinka asmenims, kurie keliauja tik kelias stoteles, nes jis galioja tris stoteles su metro bei miesto traukiniu (galima keisti traukinius) ir šešias stoteles keliaujant autobusais bei tramvajais, tačiau negalimas transporto priemonės keitimas. Kaina – 1,70 €, su nuolaida – 1,30 €.

Dienos bilietas puikiausiai tinka dažnai bei daug keliaujantiems, kadangi bilietas galioja visą dieną, iki 3 valandos nakties ir leidžia naudotis visu viešuoju transportu A ir B zonose. Kaina – 7 €, su nuolaida – 4,70 €.

Savaitės bilietas puikiausiai tinka tiems, kurie numato, jog keliaus dažnai ir tikrai ne vieną dieną, kadangi bilietas galioja septynias dienas nuo įsigijimo dienos. Kaina – 30 €. Bilieto galiojimas baigiasi septintosios dienos vidurnaktį.

Grupės bilietas puikiausiai tinka keliaujantiems ne vieniems, kadangi juo keliauti gali iki penkių asmenų grupelė A ir B zonose. Bilietas galioja vieną dieną, iki 3 valandos nakties. Kaina – 17,30 €.

Berlyno turisto kortelė puikus pasirinkimas atvykusiems iš užsienio, kadangi kartu su kortele gausite miesto gidą, žemėlapį, viešojo transporto pagrindinius maršrutus bei daug naudingų patarimų keliaujant Berlyne A, B ir C zonose. Ši kortelė suteikia nuo 25% iki 50% nuolaidas daugumai Berlyno turistinių atrakcijų, taip pat jums nereikės laukti eilėse, kadangi įsigijus šia kortelę, jums bus suteikiamas priotitetinis statusas. Kortelės kainos priklauso nuo galiojimo trukmės bei zonų, kuriose keliausite. Taip pat kortelė suteikia galimybę keliauti vienam asmeniui ir ne daugiau nei trims vaikams iki 14 metų.
AB zonų:
48 valandų – 19,50 €;
72 valandų – 27,50 €;
4 dienų – 31,50 €;
5 dienų - 35, 50 €;
6 dienų – 41,50 €.
ABC zonų:
48 valandų – 21,50 €;
72 valandų – 29,50 €;
4 dienų – 34,50 €;
5 dienų - 40, 50 €;
6 dienų – 45,50 €.